žandikaulio traumos mikro X plokštelė

Burnos ir žandikaulių traumos dažniausiai kyla dėl su darbu susijusių traumų, sporto traumų, eismo įvykių ir atsitiktinių sužalojimų gyvenime. Žandikaulių kraujotaka yra gausi, ji susijusi su smegenimis ir kaklu, tai yra kvėpavimo takų ir virškinamojo trakto pradžia. Yra daugiau žandikaulių kaulų ir ertmių sinusų. Prie žandikaulių kaulo yra prisitvirtinę dantys, o liežuvis yra burnoje. Veide yra veido raumenys ir veido nervai; smilkininis apatinio žandikaulio sąnarys ir seilių liaukos; jie atlieka mimikos, kalbos, kramtymo, rijimo ir kvėpavimo funkcijas.

Veido ir žandikaulio lūžio fiksacija po redukcijos yra svarbus gydymo žingsnis. Dažniausiai naudojami fiksavimo metodai yra vieno žandikaulio lanko įtvaro fiksacija, tarpžandikaulių fiksacija, tarpžandikaulių ligavimo fiksacija, miniplokštelių arba mikroplokštelių fiksacija, kaukolės ir žandikaulio fiksacija, o kiti metodai yra viršutinio žandikaulio fiksacija ir suspaudimo plokštės fiksacija.

1. Vieno žandikaulio dantų lanko įtvaro fiksavimo metodas: naudojama 2 mm skersmens aliuminio viela arba gatavas gaminys su kablio formos dantų lanko įtvaru, atsižvelgiant į dantų lanko formą, o tada plona metaline ligavimo viela perveriama per danties tarpą, įtvaras jungiamas prie dalies arba visų dantų abiejose lūžio linijos pusėse, kad būtų užfiksuotas lūžio segmentas. Šis metodas tinka lūžiams be akivaizdaus poslinkio, pvz., tiesiniam viršutinio žandikaulio vidurinės linijos lūžiui ir lokalizuotam alveoliniam lūžiui.

2. Tarpžandikaulių fiksacija: įprastas metodas yra uždėti kablio formos dantų lanko įtvarą ant viršutinių ir apatinių dantų, o tada naudoti mažą guminę juostelę tarpžandikaulių fiksacijai, kad žandikaulis liktų normalaus sąkandžio padėtyje. Šis metodas yra patikimas, tinka įvairiems apatinio žandikaulio lūžiams, privalumas yra tas, kad žandikaulis gali būti užgydytas geroje padėtyje, tai padeda atkurti funkciją, trūkumas yra tas, kad sužeistasis negali atverti burnos valgyti, taip pat nėra lengva palaikyti burnos higieną, reikėtų sustiprinti slaugą.

3. Tarpkaulinis ligavimas ir fiksavimas: chirurginės atviros redukcijos atveju du lūžio galus galima pragręžti, o tada liguoti ir pritvirtinti nerūdijančio plieno viela. Tai taip pat patikimas fiksavimo būdas. Šiuo metodu taip pat galima sutvarkyti vaikų žandikaulio lūžius ir bedančius žandikaulio lūžius.

4. Mažos plokštelės arba mikroplokštelės fiksavimas: remiantis rankine atvira redukcija, ant abiejų lūžio galų kaulo paviršiaus uždedama tinkamo ilgio ir formos maža plokštelė arba mikroplokštelė, o specialus varžtas įsmeigia į kaulo žievę, kad plokštelė būtų pritvirtinta ir lūžis būtų fiksuojamas. Mažos plokštelės paprastai naudojamos apatiniam žandikauliui, o mikroplokštelės – viršutiniam žandikauliui.

5. Kranialinis ir veido bei žandikaulių fiksacijos metodas: esant skersiniam viršutinio žandikaulio lūžiui, fiksacijai galima remtis ne tik į apatinį žandikaulį, bet ir į kaukolę, kitaip vidurinis paviršius linkęs į pailgą deformaciją. Fiksacijos metodas yra toks: pirmiausia ant viršutinio žandikaulio dantų uždedamas lanko įtvaras, tada vienas lanko įtvaro galas nerūdijančio plieno viela pririšamas prie užpakalinių dantų srities, o kitas lanko įtvaro galas įkišamas per burnos ertmę per skruostikaulio minkštuosius audinius ir pakabinamas ant gipso dangtelio atramos. Tuo pačiu metu atliekama tarpžandikaulių fiksacija.

Žandikaulio lūžio fiksacijos laikas gali būti nustatomas atsižvelgiant į paciento sužalojimą, amžių ir bendrą būklę. Paprastai viršutinio žandikaulio lūžio fiksacija trunka 3–4 savaites, o apatinio žandikaulio – 4–8 savaites. Tarpžandikaulių fiksacijos laikui sutrumpinti gali būti naudojamas dinaminis ir statinis metodas. Metodas yra toks, kad po 2–3 savaičių imobilizacijos guminis žiedas nuimamas, kol maitinama, ir leidžiama tinkamai judėti. Panaudojus mažą plokštelę arba mikroplokštelę stipriai vidinei fiksacijai, iš anksto galima tinkamai atlikti funkcinį treniruotę, kad būtų skatinamas lūžio gijimas.