Ortognatinė 1.0 sagitalinė padalinta fiksuota 6 skylių plokštelė

Chirurginės operacijos etapai

1. Gydytojas aptaria operacijos planą su pacientu, pacientui sutikus, atlieka operaciją, pagal planą atlieka ortodontinį gydymą, pašalina dantų trukdžius ir leidžia operacijos metu sklandžiai perkelti nupjautą kaulo segmentą į numatytą korekcijos padėtį.

2. Atsižvelgiant į konkrečią ortognatinio gydymo situaciją, įvertinti ir numatyti chirurginį planą, prireikus jį pakoreguoti.

3. Pacientams buvo atliktas priešoperacinis paruošimas, o vėliau atlikta chirurginio plano, laukiamo poveikio ir galimų problemų analizė.

4. Pacientui atlikta ortognatinė operacija.

Ortognatinė chirurgija yra sudėtinga ir subtili. Kad chirurgas operacijos metu galėtų lengvai judinti kaulo segmentą ir tiksliai pozicionuoti žandikaulio kaulą, ortodontui būtina atlikti tam tikrus darbus prieš operaciją – tai yra priešoperacinės ortodontijos turinys. Tai daugiausia apima: dantų tiesinimą, dantų vaisiaus trukdžių pašalinimą, viršutinių ir apatinių priekinių dantų kompensacinio lūpos ar liežuvio polinkio pašalinimą, kad ortognatinė chirurgija būtų atliekama normaliai. Tai gali ne tik supaprastinti chirurginį procesą, kad kai kurie pacientai galėtų išvengti dvigubo žandikaulio operacijos, bet ir sumažinti pooperacinio recidyvo tikimybę bei stabilizuoti chirurginio gydymo efektą. Priešoperacinė ortodontija yra svarbus žingsnis, užtikrinantis chirurginės ortodontijos sėkmę.

Veido ir žandikaulių deformacija – tai nenormalus viršutinio žandikaulio dydis ir forma, atsiradusi dėl nenormalaus viršutinio žandikaulio vystymosi, nenormalaus santykio tarp viršutinio ir apatinio viršutinio žandikaulių bei jų santykio su kitais kaukolės ir veido kaulais, taip pat nenormalaus santykio tarp viršutinio žandikaulio ir dantų, nenormalios burnos ir viršutinio žandikaulių sistemos funkcijos bei nenormalios veido morfologijos. Ortognatinės chirurgijos tikslas – ištaisyti netaisyklingai išsidėsčiusius dantis, pakoreguoti disonuojantį dantų lanką ir santykį tarp dantų ir žandikaulių, pašalinti dantų ir žandikaulių sąveiką, sutvarkyti sąkandį ir pašalinti kompensacinį dantų posvyrį, kad operacijos metu įpjautas kaulo segmentas būtų sklandžiai perkeltas į numatytą korekcinę padėtį ir būtų sukurtas geras dantų ir žandikaulių santykis.

Ortognatija priklauso burnos ir žandikaulių chirurgijos kategorijai, kuri yra chirurginis gydymas kai kuriems pacientams, turintiems sunkių sąkandžio sutrikimų, ir kurios negalima visiškai pasiekti vien ortodontiniais metodais. Ortognatija yra invazinė procedūra, kurios metu kaulo forma koreguojama pagal dantų sąkandžio kriterijus po dirbtinio lūžio, siekiant pasiekti patenkinamą rezultatą. Antra, kokios yra ortognatijos indikacijos: kaip minėta aukščiau, pacientai, turintys lengvų sąkandžio sutrikimų, renkasi ortodontiją, t. y. žmonės dažnai sako nešioti breketus; jei žandikaulis yra rimtas, norint pasiekti gryną ortodontinės jėgos apimtį ir galimybę pasiekti tobulinimo tikslus, reikia atlikti žandikaulio operaciją kartu su priešoperaciniu ortodontiniu gydymu po operacijos, kad būtų pasiektas geras paviršiaus tipo efektas, pvz., dažniausiai pasitaikantis žandikaulio pasvirimas į priekį, centrinis nusmukimas ir mažas smakras ir kt., atveriant dirbtinį kaulinį audinį, suformuojant tiesų pjūvį, o tada titano vinies plokštelėje pritvirtinant ją prie tikslinės vietos. Pacientams, turintiems apatinio žandikaulio iškilimą, reikia stumti smakrą atgal, nuleidžiant veido vidurį. pacientams tai yra žandikaulio perkėlimas į priekį ir panašiai. Paprastai ortognatija turi tiesioginį poveikį veido formos pokyčiui, ir šis poveikis yra reikšmingas. Per vieno–trijų mėnesių atsigavimo laikotarpį ir pooperacinę ortodontinę procedūrą pacientai gali būti visiškai kitokie prieš operaciją ir po jos.